Keičiantis laikams keičiasi ir laidojimo tradicijos. „Savaitės“ žurnalistė Ivona Jaroslavcevienė kalbina Laidojimo paslaugų centro komunikacijos vadovę Vilma Budėnienę apie pokyčius šioje srityje.
Kaip šiuolaikinis gyvenimas atsiliepia laidojimo tradicijoms? Sakykime, ar tenka laukti artimųjų, kurie užsienyje? Kiek patys artimieji dalyvauja pasiruošime laidotuvėms? Kokia pinigų suma skiriama?
Skaudžiausiu gyvenime metu kaip niekad svarbu jausti ramybę – žinoti, kad viskuo bus pasirūpinta. Šiandien laidotuvės keičiasi kartu su gyvenimu: tampa šviesesnės, jaukesnės, kupinos žmogiško dėmesio ir pagarbos. Vis dažniau netekę artimojo žmonės visą laidotuvių organizavimą patiki profesionalams.
Nors kai kas keičiasi – tradicijos vis dar gyvos, o žmonių santykis su laidotuvėmis išlieka labai žmogiškas, jautrus, atsakingas ir svarbus.
Taip, artimieji dalyvauja pasiruošime laidotuvėms. Kartais užsakymą daro visa šeima, kartais keletas žmonių. Labai gerai, kai šeima žino velionio pageidaivimus, pomėgius, norus – tuomet organizuoti laidotuves yra paprasčiau. Būna, kad tariasi ilgai, sprendžia įvairius klausimus: nuo drabužių iki palaidojimo vietos.
Laidojimo paslaugų centre nepasitaikė atvejų, kad žmonės artimojo laidotuves atidėtų dėl atostogų, greičiau atvirkščiai – ištikus netekčiai pirmiausiai pasirūpina laidotuvėmis, o poilsį nukelia vėlesniam laikui. Bet taip, pasitaiko atvejų, kad laidotuvių ceremonija yra atidedama. Pavyzdžiui, norima sulaukti artimųjų, giminaičių ar velioniui buvusių svarbių žmonių iš tolimo užsienio, arba, kai palaikai urnoje atgabenami iš užsienio, o atsisveikinimo ceremonija organizuojama Lietuvoje, sukviečiant artimuosius, draugus, pažįstamus. Tai labai individualios ir jautrios situacijos, o priežastys labai įvairios.
Urna yra pagarbiai saugoma tiek, kiek pageidauja artimieji. Susiklosčiusios gyvenimo situacijos, šeimos tradicijos, velionio išreikšta valia – priežastys labai įvairios.
Kalbant apie žmonių atostogas, ilgalaikes išvykas, komandiruotes, tai jeigu tokiu metu šeimą ištinka netektis, reikia žinoti, kad viską galima suorganizuoti per nuotolį ir pasitelkiant laidojimo paslaugų centro elektroninę parduotuvę. Ši paslauga vis labiau populiarėja. O e. parduotuvėje galima užsakyti ne tik laidojimui, šarvojimui skirtų prekių, paslaugų ir gėlių kompozicijų, bet ir užsakyti kitokių paslaugų: uždegti žvakutę ir padėti gėlių ant kapo kokia nors proga, sutvarkyti kapavietę ar ją pastoviai prižiūrėti. Būdami svetur ar gyvenantys užsienyje, tie, kurie negali sudalyvauti giminaičio, draugo, kolegos, pažįstamo ar kaimyno laidotuvėse, paprašo nunešti / nuvežti gėlių vainikėlį ar kompoziciją į šarvojimo salę, parašyti / pareikšti nuo jų užuojautą velionio artimiesiems. Tokia patogia – paslaugos užsakymo per nuotolį – galimybe žmonės tikrai dažnai pasinaudoja. Taip pat paprašo mūsų sutvarkyti kapavietes, padėti ar pasodinti gėlių, uždegti žvakučių. Tai yra ypač populiaru Vėlinių metu, per Mamos, Tėvo dieną, kitų švenčių, gimtadienių, mirimo metinių dienomis. Laidojimo paslaugų centro parduotuvėse yra labai didelis pasirinkimas, visos prekės yra atrinktos su meile, išskirtinės ir kokybiškos, tokių neturi kitos tokias paslaugas teikiančios įmonės, tad nenuostabu, kad elektroninėje parduotuvėje yra užsakomi net karstai, įvairaus medžio kryžiai, lino drobulės, drabužiai ir kitos prekės – jas operatyviai pristatome į bet kokią Lietuvos vietą. O paslaugas, susijusias su laidojimu, teikiame visas, kokių tik gali prireikti.
Kokia pinigų suma skiriama?
Vidutiniškai žmonės laidotuvėms skiria 3,5 tūkstančio eurų. Kuklios laidotuvės gali kainuoti mažiau, o štai jeigu nori ypatingo iškilmingumo, scenarijaus ar išskirtinumo – nepagaili ir solidžios sumos.
Vieni žmonės negaili pinigų prabangiam kelis tūkstančius kainuojančiam karstui ar vienetiniam meno kūriniui – urnai, ypatingomis gėlių kompozicijomis ir žvakėmis nori gausiai papuošti šarvojimo salę, pageidauja limuzino klasės naujo katafalko, puošnios didelės salės ir palydos, kapo papuošimo, kapavietės sutvarkymo, vėliau – ir priežiūros. Žmonėms tampa labai svarbi kokybė, galimybės, geriausias rezultatas ir kuo mažiau rūpesčių. Taigi, svarbu ne tik aukščiausio lygio aptarnavimas, paslaugų, prekių gausa ir pasirinkimas, bet ir šarvojimo salių administratorių bendravimo etiketas, solidi jų, visos palydos ir duobkasių išvaizda, apranga, automobiliai, kuriais vežamas velionis. Nuo pirmo skambučio iki kapo duobės sutvarkymo apgaubiame klientus savo dėmesiu, rūpesčiu, išpildome bet kokį pageidavimą.
Taigi laidotuvių kaina priklauso nuo užsakovų norų, pageidavimų, velionio valios, net jo gyvenimo būdo, pomėgių. O pasirinkimas šiandien nuo drabužių iki karsto ar urnos, salių ir vietos, yra labai didelis, įvairus.
Svarbu, kad paskutinė dovana velioniui, paskutinė jam suruošta ceremonija būtų nuoširdi, su meile.
Laidotuvių organizavimas yra ir jautrus kūrybinis procesas. Atsižvelgdami į kiekvieno žmogaus poreikius ir lūkesčius, kuriame su kiekvienu mūsų klientu išskirtinį ryšį. Stengiamės, kad kiekvienas, besikreipiantis pagalbos, gautų reikiamą dėmesį, užuojautą ir išskirtinį aptarnavimą.
Kaip keičiasi laidojimo tradicijos? Kiek svarbus kunigo vaidmuo? Kas bandoma išsaugoti, o kokios tradicijos iškeliauja?
Šiandien laidotuves galima suorganizuoti pačias įvairiausias – nuo tradicinių, orių, jaukių ir šviesių iki kitokių – išskirtinių… Svarbu, kaip tai daroma: su meile, atida, pagarba, atsižvelgiant į mirusiojo valią, pomėgius, vertybinį pasaulį.
Pastarieji metai sugrąžino šeimų bendravimą, susibūrimą netekties akivaizdoje. Po COVID pandemijos buvo laikas, kai stebėjome mažiau atvykstančiųjų atsisveikinti, o dabar matome, kad atsisveikinti nori vis daugiau žmonių. Jeigu šeima didesnė ar laidojamas jaunesnis žmogus – suvažiuoja žmonės iš visos Lietuvos, susirenka klasiokai, kursiokai, bendradarbiai, draugai, kaimynai. Laidotuvėse vėl gausėja žmonių.
Taip pat matome, kad gausėja puošnių laidotuvių. Žmonės noriai pasinaudoja galimybe skoningai ir gražiai papuošti karstą ar urną gėlių kompozicijomis, žvakėmis. Taip pat ir ateinantys atsisveikinti atneša gėlių (prieš keletą metų jų mažėjo), vainikėlių, įvairių kompozicijų.
Anksčiau populiarioms paslaugoms atsirado įvairios alternatyvos. Jeigu anksčiau pageidaudavo projektoriaus salėje, tai šiandien nueitą žmogaus gyvenimo kelią ir šviesias akimirkas rodo per didelius televizorių ekranus. Jeigu anksčiau poilsio kambarėliuose patys rūpindavosi vaišėmis iš toliau atvykusiems, tai dabar šias paslaugas vis dažniau patiki profesionalams ir nuima nuo savęs šį rūpestį. Jeigu anksčiau skubėdavo kaip galima greičiau pašarvoti, tai dabar žino, kad laidotuves galima planuoti – kūną galima pagarbiai ir saugiai laikyti tiek, kiek reikia, kol susirinks šeima iš atokiausių pasaulio kampelių ir suspės visi atsisveikinti.
Šiandien karsto, kryžiaus, nuotraukos nešimą patiki profesionalams, palydai. Gėlėms iki kapinių nuvežti užsako atskirą automobilį.
Jeigu anksčiau negalėdami atvykti į atsisveikinimą žmonės paprašydavo giminaičių ar draugų, kad ir nuo jų nupirktų gėlių, perduotų užuojautą, tai šiandien viską galima užsakyti mūsų elektroninėje parduotuvėje. Štai neseniai gavome padėką iš Amerikoje gyvenančių žmonių, kad užsakyta gėlių kompozicija buvo nuostabi, pristatyta laiku, kad suteiktos paslaugos buvo aukščiausio lygio. Laidojimo paslaugų centro e. parduotuvėje galima užsakyti ne tik laidojimui, šarvojimui skirtų prekių, paslaugų ir gėlių kompozicijų, bet ir užsakyti kitokių paslaugų: uždegti žvakutę ir padėti gėlių ant kapo kokia nors proga, sutvarkyti kapavietę ar ją pastoviai prižiūrėti. Būdami svetur ar gyvenantys užsienyje, tie, kurie negali sudalyvauti giminaičio, draugo, kolegos, pažįstamo ar kaimyno laidotuvėse, paprašo nunešti / nuvežti gėlių vainikėlį ar kompoziciją į šarvojimo salę, parašyti / pareikšti nuo jų užuojautą velionio artimiesiems. Tokia patogia – paslaugos užsakymo per nuotolį – galimybe žmonės tikrai dažnai pasinaudoja. Taip pat paprašo mūsų sutvarkyti kapavietes, padėti ar pasodinti gėlių, uždegti žvakučių. Tai yra ypač populiaru Vėlinių metu, per Mamos, Tėvo dieną, kitų švenčių, gimtadienių, mirimo metinių dienomis. Mes nufotografuojame, nusiunčiame užsakovams aplankytos ir sutvarkytos kapavietės nuotrauką.
Taigi, tendencijos labai įvairios. Svarbu artimojo laidojimui pasirinkti profesionalią, nuoširdžiai dirbančią ir laiko patikrintą komandą, kuri bus šalia, patars, pagelbės, padės.
Čia mes kalbame daugiau apie išorinius dalykus, detales, iš kurių susidaro laidotuvių visuma, bet be abejonės, svarbiausia tradicija tikintiesiems išlieka – Šv. Mišios už mirusįjį, malda, dvasiniai dalykai, kad palydėtų kunigas. Kunigo vaidmuo labai svarbus: žmonėms svarbi jo malda, palydėjimas, pasakyti žodžiai, dėmesys artimiesiems.
Kokių pageidavimų artimieji turi kūno paruošimui? Kokią aprangą renkasi? O gal populiarėja kasdieniai drabužiai, sportbačiai ir pan.? Kokie reikalavimai karstui? Salei?
Dažniausias prašymas: „kad atrodytų gražiai“. Patirtis rodo, kad pamatę profesionaliai sutvarkytą kūną nustemba: koks / kokia graži; kaip gyvas / gyva. Mūsų sanitarai iš tiesų yra labai profesionalūs, dirba su meile, atsižvelgia į kiekvieną užsakovo prašymą. Vyrus dažniausiai prašoma nuskusti, pakirpti, jeigu žmogus nešiojo ūsus, be abejonės, prašo palikti. Moterims dažnas prašymas – padažyti lūpas, paryškinti skruostus, sutvarkyti plaukus. Drabužiai – labai įvairūs: vieni būna pasiruošę savus, kitiems yra perkami pagal žmogaus gyvenimo stilių, pomėgius, parenkant mėgtą spalvą. Vyrai beveik visada yra puošiami kostiumais, moterys – įvairių audinių suknelėmis, prie jų priderinami bateliai, aksesuarai. Populiarūs ir lininiai drabužiai, drobulės. Yra tekę šarvoti jauną vyrą su šortais ir sportiniais bateliais, artimieji sakė, kad tik tokius jis mėgo, su tokiais keliaudamas gyventi amžinojo gyvenimo bus laimingas. Kitaip rengiami dažniausiai vaikai, jaunuoliai. Yra tekę šarvoti mergaitę su mokykline uniforma, moterų su tautiniais drabužiais.
Karstus žmonės renkasi įvairiai: intuityviai, pagal grožį, spalvą, kainą. Renkantis karstą reikia atkreipti dėmesį į mirusiojo kūno sudėtį: aukštiems, stambiems žmonėms yra ir atitinkami karstai – didesni, erdvesni, ilgesni.
Salę renkasi taip pat įvairiai: didesnių pageidauja tie, kurie turi dideles šeimas, daug giminių, draugų, bendradarbių, o kamerines, nedideles renkasi tie, kurie nori atsisveikinti šeimos rate. Mūsų visos salės yra šviesios, komfortiškos, jaukios, šiuolaikiškos, visos turi poilsio kambarėlius. Išlieka tradicija pavaišinti atvykusius. Jaukiai įrengtuose kambarėliuose atėjusius atsisveikinti pavaišina arbata, kava, užkandžiais, turi galimybę ramiai pasišnekučiuoti, prisiminti, palaikyti vieni kitus.
Kiekvienoje šarvojimo salėje yra dideli ekranai, televizoriai: labai populiaru rodyti šeimos nuotraukas, vaizdo filmus, kuriuose velionis ar velionė dar džiaugiasi gyvenimu, yra apsupta artimųjų, šeimos, draugų. Kartu su susirinkusiaisiais pasidalijama brangiais prisiminimais.
Pastebėjome, kad tokiomis akimirkomis žmonės jautrūs detalėms, sukurtam grožiui, patogumui, dvasingumui.
Tiek šarvojimo salėje, tiek poilsio kambarėliuose padedame maldaknygių, dvasinės literatūros paskaitinėti, kad žmonės galėtų pasimelsti, pamąstyti apie gyvenimą.
Vis dažniau artimieji prašo parašyti ar patys parenka gražių žodžių, sentencijų, sakinių iš mylimų velionio kūrinių, paprašo sumaketuoti, atspausdinti, padėti ar pakabinti šalia nuotraukos.
Keičiasi šarvojimo salių vaizdas – salės vis šviesėja, jaukėja. Mes esame parsivežę net Baltijos jūros kopų smėliuko, į jį, supiltą į stiklinį indą, įstatome žvakutę prie nuotraukos. Salėse yra įvairių lengvų smilgų dekoracijų, gėlėmis, beje, puošiame ir savo aplinką, kad atėjusiems būtų gražiau, jaukiau. Taip pat mus giria už subtiliai, o sykiu prabangiai kvepiančias sales – kvapus mums atveža specialiai iš Prancūzijos.
Štai mūsų Viršuliškių padalinyje (Matulaičio a 3, Vilniuje) jau treji metai esame atidarę LPC meno galeriją. Atėję į šarvojimo sales žmones gali čia nusiraminti, pasižvalgyti, pamąstyti. Meno kūriniai nukreipia mintis, o sykiu leidžia pasigilinti į egzistencinius motyvus, susitelkti į gilesnius išgyvenimus. Mūsų užsakovai ir galerijos lankytojai stebisi netradiciškai panaudota erdve ir dėkoja, kad turi nekainojamą galimybę pamatyti meno parodas.
Kaip vyksta šarvojimas? Kiek dažniausiai trunka? Kokių galimybių siūlote?
Tradiciškai Lietuvoje būdavo šarvojama tris dienas, tačiau pastaruosius dešimtmečius yra atsisveikinama per dvi dienas. Kartais yra galvojama, kad šiandien atsisveikinimas trunka vieną dieną, nes žmonės mato skelbiamą informaciją, kad velionis bus pašarvotas tą ir tą dieną nuo tos ir tos valandos (pavyzdžiui, urna), bet iš tiesų šeima savam rate jau būna iš vakaro (prieš kremavimą) atsisveikinusi su kūnu, o visus kitus kviečia atsisveikinti kitą dieną. Taigi, šarvojama kelias dienas: populiaru vieną dieną atsisveikinti, kitą laidoti, tačiau atsisveikinama ir kelias dienas, o trečią laidojama. Labai įvairiai. Nemažai vis dar norinčių pasilikti prie mirusiojo ir naktį – mes sudarome visas galimybes, kad artimieji galėtų atsisveikinti taip, kaip nori, taip, kaip sako jų širdis ar šeimos tradicijos.
Kokių neįprastų laidotuvių teko matyti? Su kitokia muzika, aprangos kodu, pageidavimais gėlėms ir pan.? O gal tai pamažu tampa šių dienų tradicija?
Dar ir šiandien akyse vieno vaikučio laidotuvės; pamenu, buvo labai šviesios, žmonės buvo šviesiai apsirengę, dauguma vietoje gėlių nešė baltus ir melsvus balionus, kuriuos vėliau paleido į dangų… Kitose laidotuvėse mačiau, kaip į dangų paleido baltus paukščius. Visada prisimenu vaikų šarvojimus, kai tėveliai atneša jų mėgiamus žaislus, žaidimus, atverčia skaitytą knygą, atneša kolecijas rinktų dalykų…
Išsiskiria baikerių laidotuvės, motociklininkų palyda. Atsisveikinti suguža su motociklininkų apranga.
Labai gražios laidotuvės partizanų, tremtinių, karių, menininkų.
Muzika. Žmonės mėgsta atsakingai ir su meile parinktą muziką, užsako ir profesionalius giesmininkus. Šarvojimo salėse skamba ir smuiko, ir gitaros ar saksofono, ir kanklių, ir klavišinių instrumentų profesionalių muzikantų atliekami kūriniai, salėse galima išgirsti ir operos solistų ir folkloro atlikėjų. O būna, kad žmonės nori tylos, ramybės, susikaupimo arba žino, jog velionis nemėgo gedulingų kūrinių ir pasirenka tylą. Tačiau dažnesni atvejai, kai salėje skamba rami, jauki muzika, o profesionalūs giesmininkai ar atlikėjai prisijungia prieš karsto ar urnos išnešimą, palydi į kapines, gieda bažnyčioje. Kartais iš vakaro ateina pagiedoti. Įvairiai. Be abejonės, neretas atvejis, kai paleidžiama ta muzika, kurią mėgo velionis.
Aprangos kodas, gėlės
Išlieka ramių, santūrių spalvų drabužiai. Taip, dominuoja juoda, bet dažniau juoda spalva – gedulo – atsispindi pačių artimiausiųjų, šeimos rate. Atvykusieji atsisveikinti renkasi ir pilkos, mėlynos, violetinės, rudus atspalvius. Geriausia pasirinkti tamsesnius ar neutralius, pastelinius atspalvius, išlaikant dalykišką, tvarkingą ir pagarbią išvaizdą.
Vyresnio amžiaus žmonės į laidotuves pasipuošia, galimai, turi būtent šiai progai skirtus drabužius: vyrai nevengia kostiumų, moterys dažniausiai dėvi klasikinio kirpimo suknutes, sijonėlius ir švarkelius.
Pasitaiko atvejų, kad būna numatytas aprangos kodas, tarkime, paprašoma rengtis baltos spalvos drabužiais ar tokios, kurias mėgo velionis.
Netinkami drabužiai yra šortai, vasarinės suknutės, dėvimos paplūdimyje, laisvalaikio drabužiai. Tinka puošnesni, tamsesni, ilgesnėmis rankovėmis, dengiantys kelius drabužiai, uždaresni bateliai (ne atviros basutės).
Kartais pastebime ir kitokį drabužį – ryškesnį ar su kokiu užrašu, matyt, jis kažką reiškė velioniui, jų draugystei. Kaip ir gėlės. Esame pripratę prie baltų, bet tikrai yra atvejų, kad jeigu žmogus mėgo ryškiaspalves – jam neša ryškias, prisiminkime Zitos Kelmickaitės laidotuves, kiek buvo gražių ryškių spalvų, nes Zita tokias mylėjo. Bet įprastai dominuoja baltos gėlės.
Tad, nors kai kas keičiasi – tradicijos vis dar gyvos, o žmonių santykis su laidotuvėmis išlieka labai žmogiškas, jautrus, atsakingas ir svarbus.
Interviu galite paskaityti „Savaitės“ žurnale, lapkričio 6 d. Nr. 45.
