Kadais sodintas alyvos medis po langu, regis, iš paskutiniųjų skleidžia pumpurus. Pumpurus vilties ir gyvenimo grožio. Tuoj tuoj pakvips, sužydės visa aplink ir žmonės, pragyvenę tamsią, šaltą žiemą, dalinsis šypsenomis, atvers savo širdis naujam gyvenimui… Sustos po ta alyva ir svajos.
Šv. Velykos – prisikėlimo, šviesos ir vilties diena.
Velykos primena, kad net po sunkiausios nakties visada ateina rytas!
Tegul ši diena atneša į mūsų širdis pavasario džiaugsmą, tegu švelniai apkabina tuos, kurie šiandien ilgisi…
Vieni ridensime margučius čia, žemėje, kiti – Danguje. Tikime, kad mūsų išėjusieji irgi švenčia, švenčia amžinąjį gyvenimą, kuriame visuomet pavasaris, kur lengva ir neskauda, kur alyvų giraitės žydi nuolat…
Telydi mus visus viltis, dvasios stiprybė ir šviesos kupina atgimimo nuotaika.
Gražių ir jaukių švenčių!
05
Bal
