Atsisveikinimo akimirką, kai skausmas atima žodžius ir jėgas, tyla kartais tampa per sunki.
Šv. Augustinas apie giedojimą rašė kaip apie meilės išraišką – gieda tas, kuris myli. Ši mintis ypač prasmingai atsiskleidžia atsisveikinimo akimirką.
Katalikiškoje laidotuvių tradicijoje giesmė nėra vien muzikinis ceremonijos fonas. Ji yra maldos dalis. Bažnyčia laidotuvių apeigose meldžiasi už mirusįjį, paveda jį Dievo gailestingumui ir kartu išpažįsta krikščionišką viltį, kad mirtis nėra galutinė žmogaus kelio pabaiga.
Kai artimiesiems sunku rasti žodžių ar susikaupti maldai, giesmininkų balsai tampa bendros maldos dalimi. Jie lydi atsisveikinimą, padeda išlaikyti jo sakralumą ir garsiai išsako tai, ko gedintis žmogus tuo metu galbūt nepajėgia pasakyti pats.
Todėl giedoriaus vaidmuo laidotuvėse nėra tik muzikinis. Tai buvimas šalia šeimos, malda už išėjusįjį ir dalyvavimas paskutiniame jo palydėjime.
Šiandien, minėdami Tarptautinę muzikos dieną, dėkojame visiems giedoriams ir muzikantams, kurių balsai ir muzika lydi žmones ir pačiomis jautriausiomis gyvenimo akimirkomis.
Muzika skamba ne tik tada, kai švenčiame gyvenimą. Kartais ji tampa malda tada, kai žodžių jau nebeužtenka.
