Diena, skirta padėkoti ir paminėti žmones, vedinus per gyvenimą širdies ir gerumo, noro padėti kitiems, išbūti su jais skausmo ir sunkumų akimirkas, išklausyti, paguosti, patarti, o prireikus ir palydėti į paskutinę kelionę.
Lietuvoje oficialiai ši šventė švenčiama nuo 2004 metų, taigi jau 20 metų mes dėkojame šiems tylų, bet taip reikalingą darbą dirbantiems geradariams, kurie savo pašaukimu prisideda prie žmogaus gyvenimo gerovės, jo būties ir buities palengvinimo, pagalbos jam sprendžiant įvairius gyvenimo klausimus, o vienišus palaikant už rankos net paskutinę gyvenimo akimirką. Dėkodami linkime, kad kitam skirta atjauta ir pagalba, ne visada ištartas ar spėtas ištarti AČIŪ – su kaupu sugrįžtų į gyvenimus šviesa, meile, stiprybe ir prasmės suvokimu.
Ši diena siejama ir su šv. Vincento Pauliečio vardu – neprilygstamo artimo meilės šventojo vardu.
Šv. Vincentas Paulietis buvo kunigas (pranciškonas, pamokslininkas, vienuolijų kūrėjas), gyvenęs XVI–XVII a. Prancūzijoje. Jis rūpinosi vargšais, steigė ligonines, pamestinukų namus. Vincentas vargšus mylėjo nešališkai, jų sunkumus jis sprendė drąsiai, su pasitikėjimu, atvira širdimi ir dosniai šelpdamas, tačiau pats visada gyveno kaip vargingiausias iš vargingiausiųjų.
Šv. Vincentas Paulietis yra laikomas labdaros organizacijų globėju, socialinio darbo pradininku.
Šv. Vincentas Paulietis skatino žmones vadovautis krikščioniškosios pagalbos kitam tiesomis. Gerieji darbai kūnui: 1. Išalkusį pavalgydinti. 2. Ištroškusį pagirdyti. 3. Vargšą aprengti. 4. Keleivį priglausti. 5. Kalinį sušelpti. 6. Ligonį aplankyti. 7. Mirusį palaidoti. Gerieji darbai sielai: 1. Nemokantį pamokyti. 2. Abejojančiam patarti. 3. Nuliūdusį paguosti. 4. Pikta darantį sudrausti. 5. Įžeidimus atleisti. 6. Nuoskaudas nukęsti. 7. Melstis už gyvus ir mirusius.