25 Lie
Naujienos

Liepos 25-oji – šv. Kristoforo diena

 Liepos 25-oji – šv. Kristoforo diena. Tai keliautojų, vairuotojų, keleivių, keltininkų, tiltininkų, jūrininkų, sodininkų ir knygrišių globėjo šventė, o sykiu ir priminimas mums, vilniečiams, kad miestas taip pat turi savo dangišką globėją.
Šis šventasis saugo ir tuos, kurie gelbsti kitą žmogų – neša per sraunią gyvenimo upę, per sunkiausias akimirkas. Padeda jam, pabūna šalia, kai to labiausiai reikia, ištiesia ranką. Saugo ir mus, kurie palydime žmogų į paskutinę kelionę, tarsi metaforiškai perkeliame žmogų iš vienos upės kranto į kitą, prisiimame sunkų artimųjų skausmą.
Legenda pasakoja, kad būdamas stiprus ir ištvermingas šv. Kristoforas pernešdavo žmones per sraunią upę į kitą krantą. Kartą nešė mažą vaikelį, kuris vis sunkėjo ir sunkėjo, kilo audra, tačiau sukaupęs jėgas Kristoforas jį saugiai pernešė. Ir tik perėjęs upę sužinojo, jog nešė ne šiaip vaiką, o patį Kristų su visais pasaulio sunkumais. Tai istorija apie stiprybę, ištikimybę ir pasiaukojimą. Apie gyvybės saugojimą net kai tai atrodo labai sunku ir neįmanoma, apie dvasios ištvermę.
Šv. Kristoforo atvaizdas puošia Vilniaus herbą – milžinas su kūdikiu ant pečių, brendantis per upę. Simbolis, kad tikroji jėga slypi ne raumenyse, bet širdyje. Tai kvietimas būti stipriems ne jėga, bet širdimi. „Nešti“ ne iš pareigos, o iš meilės.
Tegul šv. Kristoforas ir toliau globoja mūsų sostinę, jos gyventojus ir svečius! Tegu globoja visus, kurie kasdien rizikuoja gyvybe, tegu globoja keliautojus, piligrimus, vairuotojus, keleivius ir tuos, kurie brenda su kitais iš šešėlio į šviesą. Tegu visada būna pasiektas tikslas – kitas krantas. O tiems, kuriuos mes, Laidojimo Paslaugų Centras, palydime – tegu būna pasiektas ramybės krantas, dangiškasis, amžinasis gyvenimas.