Birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena.
Šiandien tyliai prabyla atmintis. Be didelių žodžių – širdyje. Mėlynų vosilkų laukuose, prie ašaromis išmirkusių traukinių bėgių, kuriais tėvynės meilė buvo tremiama kartu su žmonėmis.
Mes prisimename tuos, kurie be kaltės, be atsisveikinimo, be pažado grįžti, bet su nepalaužta viltimi, buvo vežami tolyn nuo gimtojo krašto, tėvų, šeimos, mylimųjų… Tą viltį – Lietuvą – jie nešė per Sibiro speigus, didžiausius košmarus, per alkį ir ilgesio ašaras…
Šiandien ta diena, kai gedulas susitinka su šviesa, ašaros su drąsa, skausmas su stiprybe, praradimai su dėkingumu. Niekas niekada nebus ištremtas iš mūsų atminties.
Šiandien žydi tos pačios vosilkos. Laisvo mylimos tėvynės vėjo kedenamos – jų niekas neišraus… Stiprybė šaknyse, istorijos vingiuose, nepalaužiamoje valioje, kantrybėje, drąsoje, tikėjime ir mūsų širdyse.
14
Bir