„Aš norėčiau prikelti nors vieną senelį
Iš kapų milžinų
Ir išgirsti nors vieną, bet gyvą žodelį
Iš senųjų laikų!“
— Maironis, „Aš norėčiau prikelti“
Artėjant Vėlinėms, vis dažniau mintimis sugrįžtame pas tuos, kurių nebėra šalia. Prisimename jų balsus, šypsenas, kadaise ištartus žodžius. Kartais užtenka pažįstamo kvapo, senos fotografijos ar melodijos, kad akimirkai vėl pasijustume esantys kartu.
Šiomis dienomis Laidojimo Paslaugų Centras komanda lankėsi įvairiose Lietuvos kapinėse. Uždegėme žvakes, pagerbėme žmones, kurių paskutinę kelionę mums teko lydėti.
Per savo darbą prisiliečiame prie daugybės gyvenimo istorijų. Kiekviena jų savaip brangi, kiekvienoje – meilė, artumas, išgyventos akimirkos ir visa tai, ką žmogus palieka po savęs.
Vėlinių dienomis kapinės prisipildo šviesos. O mes – prisiminimų apie tuos, kuriuos mylėjome, kurių ilgimės ir kuriems vis dar turime tiek daug ką pasakyti.
Tegul uždegtos žvakės šviesa pasiekia visus, kuriuos saugome savo širdyse.
