o mintis – vidiniu peizažu. Ji leidžia išsakyti tai, kas trapiausia:
ilgesį, meilę, būties virpesius…
Meno galerijoje poezija gyvena ne tik eilėse –
ji slypi potėpyje, šviesoje, žvilgsnyje, fotografijoje, skulptūroje…
Patirkime meno šventę!
✒️ Poezijos dienos proga – LPC meno galerijos parodų kuratorės Vilma Budėnienė eilėraštis:
„Sako, rytas labiau už naktį.
Bet juk naktį snigo lietus…
Sako, rytą bus šaltis ir saulė,
Gal žmonių dar, vis dėlto, bus?
Sako, mirštame vieną kartą,
O gyvename juk kasdien!
Keičias dienos, draugai ir pavasaris –
Jis ateis. Net jeigu šals.
Sukas ratas, vis sukas ir sukas,
Rodos, viskas tarsi ratu…
Mes ateinam ir einam į nebūtį,
Mes išeiname ten, kur šviesu.
Sako, rytas labiau už naktį!
Užsimerk ir matyk, kas svarbu.
Nebijok, jei nerasi, kas paima
Tau už rankų, pilnai ištiestų…
Eiki skrist,
Ten, kur kojos nepaneša –
Skleidžias Tavo didieji sparnai!
Jie – skrajūnai, galingi skrajūnai –
Tegu nuneša ten, kur sapnai.
Sako, rytas labiau už naktį.
O pavasaris jau čia pat…
Sužydės visos širdys sakurom
Ir pakvips vėl širdies namai.
Tegu būna rytas už naktį…“