Mykolinės – tai katalikų ir stačiatikių bendruomenėse gerbiamo šventojo vardu pavadinta šventė (stačiatikiai ją švenčia rugsėjo 6 d.).
Šv. Mykolas yra Dievo pasiuntinys, arkangelas – galingiausias iš visų angelų, kovojant su blogiu.
Jis saugo gyvybės medį prie rojaus vartų ir globoja visus krikščionis: atveria teisiesiems rojaus vartus. Būtent šis arkangelas nuo piktųjų jėgų gelbsti tikinčiųjų sielas, ypač jų mirties valandą. Šv. Mykolas mirusiųjų sielas veda į Paskutinį teismą, taigi, atlieka ir sielų lydėtojo į pomirtinį gyvenimą funkcijas.
Dar sakoma, kad arkangelas Mykolas yra ne tik žmonių užtarėjas, bet ir šventųjų raštų globėjas, dieviškųjų slėpinių pranašams atskleidėjas.
Dažniausiai vaizduojamas stovintis šalia Dievo sosto arba kovojantis su blogiu (šėtonu), kuris vaizduojamas kaip didelis slibinas. Štai iš kur jo rankose – skydas, kalavijas, ietis. Pasitelkiant šiuos simbolius Mykolinės dar vadinamos drąsos ir valios švente – kovos su savo „vidiniais drakonais“ ir pergalės prieš juos švente.
Ikonografijoje šv. Mykolas vaizduojamas Paskutiniojo teismo siužetuose: sparnuotas, jaunas, su šarvais, laikantis teisingumo svarstykles mirusiųjų sieloms sverti.
Pasaulyje Mykolinės yra švenčiamos įvairiai. Iki šiol Didžiojoje Britanijoje gyvuoja legenda apie tai, kaip arkangelas Mykolas išvarė šėtoną iš Dangaus ir šis įkrito į gervuogių krūmą. Todėl per šią šventę yra kepamas gervuogių pyragas.
Beje, rugsėjo 29 d. yra švenčiama trijų labiausiai žinomų ir gerbiamų arkangelų – Mykolo, Gabrieliaus ir Rapolo šventė. Jie Šventojo Rašto liudijimu turi ypatingas, išskirtines misijas ir dieną naktį tarnauja Dievui, yra jam ištikimi.
Taigi šiandien SVEIKINAME su vardadieniais ne tik MYKOLUS, bet ir RAPOLUS, GABRIELIUS.
O už tuos varduvininkus, kurie jau iškeliavo amžinojo gyvenimo – sukalbame maldą ir prašome Arkangelų globos.