„…ir šiandien vargstantys ir ligoniai
su pasitikėjimu meldžia Tavo pagalbos ir užtarimo.
Šv. Rokai, ligonių globėjau,
Melsk Viešpatį grąžinti sveikatą…“ (iš maldos į Šv. Roką)
Rugpjūčio 16 d. švenčiama Šv. Roko diena.
Šv. Rokas yra prancūzų kilmės šventasis, gyvenęs XIII-XIV a.

Jis išdalijo savo turtus vargšams, o pats tapo piligrimu. Savo gyvenimą Šv. Rokas paskyrė ligonių slaugymui. Šiandien Šv. Rokas laikomas ligonių (ypač sergančių epideminėmis ligomis) globėju.

Rokas gimė turtingo prancūzo ir italės šeimoje. Pasakojama, kad Rokas gimė pažymėtas raudonu kryžiaus ženklu ant krūtinės. Anksti mirus tėvams berniukas pateko į vienuolių draugiją, kurioje išaugo. Kartą jo mieste apsilankė popiežius Urbonas V. Šio apsilankymo įkvėptas, Rokas pardavė tėvų palikimą ir susiruošė į piligriminę kelionę.

Jis visą gyvenimą su meile ir atsidavimu slaugė ligonius, sergančius maru, cholera ir odos ligomis. Pasakojama apie jo stebuklingą galią gydyti žmones, minimi stebuklingi išgydymai.

Kai Rokas pats užsikrėtė maru, nenorėdamas būti našta, jis pasislėpė apleistoje miško lūšnelėje, kur tikėjosi numirti. Tačiau šioje situacijoje Dievas jo neapleido. Roką išgelbėjo šuo, nešdamas jam maistą iš šeimininko namų ir laižydamas jo žaizdas. Vieną dieną iš paskos šuniui į mišką atsekė jo šeimininkas Gotardas, kuris parsivedė Roką namo ir galutiniai išgydė. Atsidėkodamas Dievui toliau gydė žmones ir netgi gyvulius.

Rokas mirė kalėjime: jis buvo apkaltintas šnipinėjimu, nes atsisakė tardytojams pasakyti savo vardą (nenorėjo mėgautis šlove). Kūnas atpažintas tik iš kryžiaus ženklo ant krūtinės. Jam tebuvo vos 33 metai. Beje, prieš mirtį šventasis aprašė savo gyvenimą. Radus rankraštį, Rokas buvo išteisintas ir palaidotas su pagarba.

Šv. Roko palaikai palaidoti Venecijoje, jo vardu pavadintoje bažnyčioje.

Mene Šv. Rokas dažniausiai vaizduojamas kaip piligrimas, ant savo kojos rodantis juodas maro žaizdas. Šalia jo – šuo, dantyse laikantis duoną arba laižantis jo žaizdas.

Šv. Rokas – vienas iš daugelio žmogiškosios lyderystės pavyzdžių, įkvepiantis geriems, pasiaukojantiems darbams.

Tegu malda į Šv. Roką apsaugo mus nuo epidemijų ir ligų, tegu suteikia gerumo padėti kitiems, moko meilės kalbos ir atsidavimo.