Į jaukų pasibuvimą su menininku, dailininku, žymiu tekstilininku, Lietuvos dailininkų sąjungos nariu, dailės pedagogu Žilvinu Jonučiu susirinko gausus būrys jo meno gerbėjų, bičiulių, menininkų.
Pokalbio su Ž. Jonučiu apie jo kūrybos kelią ir menišką žvilgsnį į visatą metu skambėjo nuostabūs smuiko garsai: Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoninio orkestro smuikininkė Dalia Vagelienė dailės, muzikos ir poezijos gurmanus džiugino įstabiu smuiko griežimu. Parodos kuratorė Vilma Budėnienė, įkvėpta Žilvino Jonučio kūrybos, perskaitė šiai progai sukurtą eilėraštį:
„Tarsi tylūs vidiniai peizažai
Per gyvenimo geometriją, spalvą, širdies tvinksėjimą
Mūsų ilgesio linijas, įžvalgas, virpesius
Būties, kurią išgyvename
Čia ir dabar
Keliauju po formas
Po sielos tolymes
Artėju
Pasiekti tavęs –
To toliausio kampelio
Užpildyti jį
Savo tyla
Savo ilgesiu
Savo kūryba.“
Draugai ir bičiuliai vakaro metu dalijosi prisiminimais, įžvalgomis, susipažino su mūsų LPC meno galerija ir sveikino dailininką su naujos parodos atidarymu.
***
Žilvinas Jonutis labai įvairiapusis, daugialypis menininkas. Jį, visų pirma, žinome iš įspūdingų tekstilės kūrinių. Kartu su tėvu, žymiu Lietuvos dailininku, tekstilininku Anicetu Jonučiu sukūrė didžiausią gobeleną Lietuvoje „Saulėtas miškas“ (96 kv. m.), Herbų gobeleną Lietuvos Respublikos Prezidentūrai (kartu su tėvu ir sese Jūrate Jonutyte-Morkuviene ), o jo kurtas gobelenas „Viltis“ įtrauktas į Pasaulio tekstilės knygą, išleistą JAV.
Parodoje „Ramybės geometrija“ matome Žilvino Jonučio kelis pačius naujausius ir pastarųjų metų kurtus tapybos darbus, kuriuose ryškus rituališkumas, išryškėja egzistencinių temų refleksija, Jonučiui būdinga rami ornamentika.
Tarp meditatyvios tylos ir kūniško pasaulio pojūčio – taip galėtume apibūdinti Žilvino Jonučio tapybą. Menininko braižas atpažįstamas iš tarsi sukonstruotų, bet tuo pačiu vidumi alsuojančių formų – figūros dažnai fragmentuotos, tačiau išlaiko emocinį krūvį. Kūnas čia ne tiek realistinis objektas, kiek būties metafora. Spalvinė gama subtili, apgalvota, kartais net asketiška – ji nukreipia mus į tylą, susikaupimą, vidinį pasaulį.
Ž. Jonučio kūryba išsiskiria gebėjimu derinti racionalumą su intuicija. Jo darbuose juntama pagarba medžiagai, laikui ir tylai – tarsi kvietimas žiūrovui stabtelėti ir susitikti su savimi. Tai menas, kuris ne šaukia, bet šnabžda – ir būtent dėl to ilgai išlieka atminty.
Žilvino Jonučio kūryboje juntama harmonija tarp šviesos ir šešėlio, tarp emocijos ir susivaldymo, tarp to, ką galima pasakyti, ir to, ką galima tik pajusti. Dinamiški geometriniai motyvai, organinės abstrakcijos… Modernistas, abstrakcionistas, ekspresionistas? Linijos, geometrija, kontrastai… Kūryboje susitinka geometrinio meno tikslumas ir meditatyvi spalvos ramybė, primenanti tiek VICTOR VASARELY (1906–1997) optinio meno pradininką (vizualinis pulsas, žaismas erdve, kartojami raštai, geometrinės figūros), tiek KAZĮ VARNELĮ – lietuvių išeivijos optinio meno meistrą, kurio kūryboje pasižymi optinis žaismas, linijų ritmas, minimalizmas. Tačiau ŽILVINAS JONUTIS originalus tuo, kad jo darbai pulsuoja individualia plastika ir šiluma, tik jam būdingu dažnai švelniu koloritu.
Žilvino Jonučio kūryboje galima įžvelgti ir kažko čiurlioniško: žvelgiant į paveikslus apgaubia formos, simbolių, spalvų, metaforos, ramybės, tylos ir transcendencijos aura.
Menininkas yra surengęs 15 personalinių parodų, dalyvauja tarptautinėse parodose. Jo darbai įtraukti į Lodzės trienalės katalogą, Meksikos miniatiūrų katalogą, pasaulio Žemaičių parodų katalogus.
Žilvino Jonučio darbų yra privačiose kolekcijose JAV, Kanadoje, Vokietijoje, Italijoje, Austrijoje, Prancūzijoje, Norvegijoje, Danijoje, Lenkijoje, Lietuvoje.