Lapkričio 1-oji – Visų Šventųjų iškilmė. Šviesos, vilties ir amžinojo gyvenimo šventė.
Šiandien Katalikų Bažnyčia pagerbia visus šventuosius – ne tik tuos, kurių vardai įrašyti į Bažnyčios kalendorių, bet ir nesuskaičiuojamą daugybę mums nežinomų žmonių, kurie savo gyvenimu liudijo tikėjimą, meilę, gerumą ir ištikimybę Dievui, o dabar džiaugiasi amžinuoju gyvenimu Jo artumoje. Tarp jų – skirtingų epochų ir likimų žmonės, savo gyvenimu liudiję tikėjimo, meilės ir pasiaukojimo galią. Šv. Pranciškus Asyžietis, pasirinkęs neturtą, paprastumą ir meilę visai kūrinijai. Šv. Motina Teresė, savo gyvenimą paskyrusi vargingiausiems, vienišiems ir visuomenės atstumtiems žmonėms. Šv. Juozapas, kuriam buvo patikėta Jėzaus ir Marijos globa, tapęs šeimos, ištikimybės, nuolankumo ir pasitikėjimo Dievu pavyzdžiu. Šv. Antanas Paduvietis, garsėjęs Evangelijos skelbimu, išmintimi ir rūpesčiu vargstančiaisiais, kurio užtarimo tikintieji prašo ir šiandien.
Visų Šventųjų iškilmė skirta ne tik tiems, kurių vardus žinome. Ji apima ir nesuskaičiuojamą daugybę nežinomų šventųjų – žmonių, kurie galbūt gyveno visai šalia mūsų, augino vaikus, rūpinosi artimaisiais, mokė, slaugė, guodė, tyliai darė gera ir savo kasdieniu gyvenimu liudijo meilę Dievui bei žmogui. Jų vardai neįrašyti į Šventųjų kalendorių, tačiau jie taip pat priklauso Dangaus šventųjų bendruomenei. Šventumas nėra skirtas tik išrinktiesiems. Tai kelias, kuriuo kviečiamas eiti kiekvienas žmogus.
Šią dieną tikintieji renkasi į šv. Mišias, dėkoja Dievui už Šventųjų gyvenimo liudijimą, prašo jų užtarimo ir semiasi stiprybės savo kasdieniam keliui.
Lapkričio 1-ąją tradiciškai lankome ir artimųjų kapus, uždegame žvakeles, susitelkiame maldai. Tačiau liturgiškai visų mirusiųjų minėjimui ir maldai už juos skirta lapkričio 2-oji – Vėlinės.
Visų Šventųjų iškilmė primena, kad šventumas prasideda čia, žemėje – nuo meilės, gerumo ir kasdienių pasirinkimų. Tegul ši diena būna kupina šviesos, ramybės ir vilties, kad visi esame pašaukti amžinajam gyvenimui.
01
Lap
